Laukiniai šunys: kas jie yra ir kuo jie skiriasi nuo paprastų šunų?

– O kaip prisijaukinti? – paklausė mažasis princas.

„Tai seniai pamiršta sąvoka“, - paaiškino Fox. „Tai reiškia: sukurti obligacijas“.

Kas yra laukiniai šunys ir ar juos galima prisijaukinti?

Kalbėdami apie laukinius šunis, turime omenyje ne „laukinį dingo šunį“, o šunis, kilę iš naminių šunų, tačiau gimusius ir užaugusius parke, miške ar net mieste, tačiau nuolat gyvenančius atokiau nuo žmonių. Čia taip pat įtraukiami šunys, gimę namuose, tačiau laukiniai dėl to, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsidūrė gatvėje ir ten ilgai išbuvo, kurie sugebėjo susidurti su žmogaus žiaurumu arba sėkmingai prisijungė prie laukinių šunų būrio. .

Nuotraukoje: laukinis šuo. Nuotrauka: wikimedia.org

Tokie šunys taip pat gali tapti naminiais, tačiau jiems reikia ypatingo požiūrio. Ir kantrybės. Iš pradžių pagauti tokį šunį reikia kantrybės, nes dauguma laukinių šunų labai atsargiai žiūri į žmogaus buvimą, jo vengia arba laikosi saugaus atstumo. Daugelis savanorių žino, kiek daug darbo ir kiek laiko bei kantrybės reikia tokiam šuniui pagauti.

Taigi, laukinis šuo sugautas. Ką turėtume daryti toliau? 

Visų pirma pasakysiu, kad aš asmeniškai manau, kad laukinį šunį turėtume pagauti iš jam įprastos aplinkos, visiškai suvokdami, kokį nuotykį pradedame.

Nuotykis gerąja prasme. Juk mūsų tikslas geras: suteikti šiam šuniui aktyvaus, linksmo, turiningo gyvenimo laimę su savo žmogumi. Tačiau nereikia pamiršti vieno labai svarbaus dalyko: jos gyvenimas iki užfiksavimo jau buvo gana pilnas – ji gyveno jai suprantamoje aplinkoje. Taip, kartais badauja, kartais kankina troškulys, kartais atsitrenkia į akmenį ar pagaliuką, kartais maitinasi, bet toks buvo jos gyvenimas, jai suprantamas. Kur ji išgyveno pagal savus, jai jau aiškius, įstatymus. Ir tada pasirodo mes, Gelbėtojai, ištraukiame šunį iš įprastos aplinkos ir…

Nuotrauka: laukinis šuo. Nuotrauka: pexels.com

Ir čia noriu pasakyti labai svarbų dalyką: jei prisiimame atsakomybę už laukinio šuns ištraukimą iš jam pažįstamos aplinkos, tai, mano nuomone, mainais turėtume pasiūlyti jam nebūtį ir išgyvenimą šalia žmogaus (t. prisitaikymas prie nuolatinio stresoriaus buvimo šalia – žmogaus), būtent džiaugsmo gyventi kartu su draugu, kuriuo žmogus taps.

Laukinį šunį gyventi šalia žmogaus galėsime išmokyti gana greitai, vos per porą mėnesių. Tačiau ar šuniui bus patogu gyventi šalia nuolatinio stimulo? Net jei jos intensyvumas laikui bėgant susilpnės, nes bus išmoktos žmonių visuomenės egzistavimo taisyklės.

Tinkamai neįdirbant laukinio šuns pritaikymo gyventi šeimoje, dažnai susiduriame su tuo, kad atsitraukęs nuo pavadėlio buvęs laukinis šuo pabėga, nesiartina prie žmogaus, kuriame gyveno namuose ilgiau nei vieną kartą. metų, greitai regresuoja beveik iki pradinių būsenų. Taip, gyvenimą šeimoje ji priėmė kaip duotybę, priprato prie namų, bet neišmoko pasitikėti žmogumi, ieškoti jo apsaugos ir, net jei tai antropomorfizmas, taip, neišmoko jo mylėti.

Visaverčiam laimingam gyvenimui kartu su žmogaus Draugu laukiniam šuniui prireiks daugiau laiko, o žmogui – kantrybės ir pastangų. Laukinio šuns prisirišimo prie žmogaus formavimas – kryptingo darbo procesas. Ir šio proceso lengvu nepavadinsi.

Kaip laukinį šunį pritaikyti gyvenimui šeimoje? Tai aptarsime būsimuose straipsniuose.