Ar nuosavas šuo padės pritapti laukinį šunį šeimoje?

Dažnai namuose, kur laukinis šuo dedamas adaptacijai, jau yra šuo ar net keli. Kaip kitų šunų buvimas artimiausioje aplinkoje veikia laukinį gyvūną? Ar giminaičių buvimas padeda prisitaikyti prie naujos aplinkos ar jai trukdo? 

Nuotrauka: publicdomainpictures.net

Kalbame apie jau naminių šunų buvimą. Manau, visi sutiks, kad kelių laukinių šunų buvimas vienoje patalpoje tik apsunkins adaptacijos ir kontakto su žmogumi vystymąsi: viena vertus, kito laukinio baimė maitinsis ir „užkrės“, iš kitos pusės. kita vertus, šalia turėdami draugą iš laisvo gyvenimo šunį, patys provokuojame laukinį žvėrį likti arčiau jam jau pažįstamo objekto, juolab kad šis objektas yra gentainis, kurio elgesys šuniui suprantamas. Tai yra aiškus atspirties taškas, prie kurio laikysis mūsų palata.

Atvirai kalbant, man labiau patinka, kad tik vienas šuo, mūsų laukinis šuo, būtų prižiūrimas žmogaus, kuris dirba su laukiniu šunimi. 

Mano nuomone, pirmieji žingsniai užmezgant kontaktą su asmeniu tokioje situacijoje užtrunka šiek tiek ilgiau, tačiau tolesni žingsniai jau eina „įsuktu“ keliu, nes nuo pat pradžių siūlome šuniui bendravimą su mumis „vienas ant“. vienas“. Taip, greičiausiai stebėjimas iš po stalo užtruks šiek tiek ilgiau nei tuo atveju, jei kambaryje yra kitas šuo, kuris pažįsta ir myli žmogų, tačiau tada laukinis gyvūnas iš karto pradeda veikti tiesiogiai su žmogumi.

Tačiau būsiu objektyvus: dažniausiai kito šuns buvimas namuose, aktyviai bendraujant su žvėriena besirūpinančiu žmogumi padeda greičiau „ištraukti“ žaidimą iš po stalo.

Jei žmogus nuolat pasirodo kambaryje, kuriame yra laukinis šuo, lydimas į žmogų orientuoto šuns, su kuriuo jis švelniai žaidžia laukinio šuns akivaizdoje, kurį maitina įvairiais skanėstais, šuo pradžioje adaptacijos kelias turi galimybę pamatyti ir apsvarstyti šią žmogaus ir šuns poros sąveiką, sutelkti dėmesį į jai suprantamus džiaugsmo, laimės ir žaidimo signalus, kuriuos naminis šuo parodo kontakto su žmogumi metu. Kai ši vizualinė patirtis kaupiasi, laukinis šuo ima imtis iniciatyvos išlįsti iš savo slėptuvės. Žinoma, ji sieks ne žmogaus, o šuns, kaip jai suprantamo objekto. Tačiau, padedamas naminio šuns, laukinis gyvūnas gauna galimybę iš arti apžiūrėti ir užuosti žmogų iš giminės draugo nugaros. Tai yra pliusas.

„Tempiant“ laukinį gyvūną ant naminio šuns kaip masalo, turite būti tikri, kad augintinis nerodys pavydo naujam svečiui, nebus atkaklus, įkyrus ar agresyvus. Dažniausiai suaugę (ar net vyresni) ramūs patinai, „pririšti“ prie šeimininko ir suprantantys bei gerai naudojantys susitaikymo signalus, elgiasi kaip šuo, puikiai atliekantis „derėjos“ vaidmenį.

Deja, laukiniam šuniui palikus prieglaudą kontaktuoti su naminiu šunimi, adaptacijos ir kontakto su žmogumi užmezgimo procesas sulėtėja. Taip atsitinka dėl tos pačios priežasties, dėl kurios įvyko pirmoji pažanga: naminis šuo, kuris laukiniam gyvūnui yra daug suprantamesnis nei žmogus, viena vertus, padėjo laukiniam gyvūnui pradėti tyrinėti situaciją, kita vertus, augintinis tarnauja kaip savotiškas „magnetas“, kurio laukiniai siekia.

Wikipedia.org nuotrauka

Laukinis šuo bendrauja su savo rūšimi, naminio šuns kompanijoje juda po butą ar namą, eina pasivaikščioti ir visur seka augintinį su uodega. Galėdamas patenkinti būtiniausius poreikius, laukinis šuo nesiekia dėti pastangų ieškodamas žmogaus supratimo raktų – jai jau gana patogu būti kito šuns draugijoje.

Dėl to rizikuojame gauti laukinį gyvūną, kuris prisitaikė prie gyvenimo namuose, džiaugiasi, kad juose atsiranda žmogus, bet nesusiformuoja prieraišumo prie žmogaus, nelabai juo pasitiki – šuo tiesiog išmoksta gyventi tame pačiame name su žmogumi.

Būtent todėl manau, kad po pirmojo kontakto užmezgimo per naminį šunį etapo turėtume kuo labiau užpildyti laukinio šuns gyvenimą, kad galėtume jį perjungti į save ir domėtis, motyvuoti bendrauti su žmogumi. Juk nepamirštame ir savo tikslo: kad buvusio laukinio šuns gyvenimas būtų pilnas, laimingas, aktyvus, o visa tai suporuotas su žmogumi. Tuo pačiu atveju, jei be adaptuojamo šuns namuose nėra kitų šunų, šuo yra priverstas (tai ne visai teisingas žodis, nes kontakto užmezgimo procesą, žinoma, padarome linksmu ir neskausmingu). ) būti imli tam, kad vyras jai pasiūlo.