Kirminai katėms ir katėms
Turinys
- Kačių ir kačių kirminų priežastys
- Kodėl kirminai pavojingi katėms?
- Kirmėlių simptomai katėms
- Kačių kirminų rūšys ir jų simptomai
- Helmintų invazijų diagnozė
- Kačių kirminų gydymas
- Helmintozės prevencija
- Kokie kačių kirminai gali būti perduodami žmonėms
- Kaip duoti katėms vaistų nuo kirminų
- Kaip atsikratyti katės nuo kirminų
- Kada negalima nuo kirminų
- Ar galima naudoti liaudies gynimo priemones nuo kirminų katėms
- Kada pradėti kovoti su kirmėlėmis
Kačių ir kačių kirminų priežastys
Pagrindinė kirminų atsiradimo ūsuotiems augintiniams priežastis yra parazitų kiaušinėlių patekimas į kačių kūną. Tai gali įvykti šiais būdais:
- valgyti žuvį ir mėsos produktus be išankstinio terminio apdorojimo;
- bendravimas su kitais kačių (taip pat šunų) šeimos atstovais – kirmėlių nešiotojais;
- per vabzdžius – blusas, muses, uodus;
- per graužikus (helmintų kiaušinėlių gali būti ant jų odos);
- numalšinti troškulį iš nešvaraus rezervuaro;
- per savininko batus;
- kiaušinių „rinkimas“ nuo žolės, žemės ir kitų paviršių.
Pastaba: kačiukai helmintais gali užsikrėsti iš mamos per pieną ar net gimdoje, todėl svarbu kates prieš pastojimą laiku nukirminti.
Katės užsikrėtimo dažniausiai pasitaikančiomis kirmėlėmis – apvaliosiomis kirmėlėmis, apvaliųjų kirmėlių genties – schema
Kodėl kirminai pavojingi katėms?
Kirmėlės, besivystančios katės kūne, daro didelę žalą gyvūno kūnui. Pirmiausia jie mechaniškai pažeidžia virškinamojo trakto gleivinę – spygliukais ir dantimis graužia ir perveria žarnyno sieneles. Įsiskverbę į organus, jie sutrikdo audinių ir ląstelių struktūrą, riboja jų funkcinę veiklą. Kartais kirmėlės dauginasi tiek, kad užkemša plonosios žarnos spindį, todėl jis užsikemša.
Pažeisti organų audiniai, kuriuose gyvena parazitai, palaipsniui suyra. Išsiskyrę toksiški junginiai pernešami su krauju, todėl apsinuodijamas visas gyvūno kūnas. Be to, patys kirminai išskiria toksinus gyvybės procese ir skilimo metu po mirties organizme.
Esant katės kirminams, labai nukenčia imuninė sistema. Susilpnėjęs augintinis nepajėgia kovoti su kitomis infekcijomis, todėl išsivysto įvairios bakterinės, virusinės ir grybelinės ligos.
Esant gausiam kirminų dauginimuisi, labai pasikeičia ir gyvūno psichika. Nuolatinis niežulys, skausmas ir kiti pojūčiai lemia tai, kad katė tampa nervinga ir irzli, sutrinka miegas, dingsta apetitas.
Kirmėlių simptomai katėms
Kokius požymius galima įtarti, kad katės turi kirminų? Visų pirma, savininkas turėtų atkreipti dėmesį į šiuos simptomus:
Išpūstas katės pilvas gali būti užsikrėtimo kirmėlėmis požymis.
- valgymo elgesio pasikeitimas – katė pradeda valgyti daugiau nei įprastai, nepriaugdama svorio arba, priešingai, atsisako net mėgstamo maisto;
- virškinamojo trakto sutrikimai – sunkus tuštinimasis kaitaliojasi su viduriavimu, išmatose yra nesuvirškinto maisto gabalėlių, o tai rodo fermentų sistemos sutrikimą;
- anemija, silpnumas;
- gyvūnas dažnai laižo išangę dėl niežėjimo;
- plaukų linija išblukusi, plaukai iškrenta, pasišiaušia;
- gleivinės įgauna geltoną atspalvį dėl kepenų ir tulžies pūslės pažeidimo;
- pilvas pastebimai padidėja;
- kartais yra kosulys (kirminų prasiskverbimo į kvėpavimo takus požymis);
- išmatose gali būti kraujo ir gleivių.
Dėmesio: savininkas turi atsiminti, kad panašūs simptomai gali pasireikšti ir su kitomis ligomis. Suteikus katei antihelmintinių vaistų be laboratorinio helmintozės patvirtinimo, katės būklė gali pablogėti.
Kačių kirminų rūšys ir jų simptomai
Kačių kūne gali parazituoti daugybė kirminų rūšių. Kaip atrodo dažniausiai pasitaikantys kačių helmintai, jų simptomai ir užsikrėtimo būdai pateikiami žemiau esančioje lentelėje.
Parazitas
Atrodo kaip
Infekcijos kelias
Kur jis gyvena kūne
Simptomai
Ascaris (Toxocara) Plonas, gelsvas, iki 20 cm
Plonas, gelsvas, iki 20 cm
Kiaušiniai gali būti ant bet kokio paviršiaus, vandenyje. Galima intrauterinė infekcija
GI
Valgymo sutrikimai, išsipūtęs pilvas, mažakraujystė ir kt
Kepenų mėšlungis Plokščias, apie 3 cm ilgio
Plokščias, apie 3 cm ilgio
Žalia žuvis
Kepenys, tulžies latakai ir šlapimo pūslė
Vėmimas, viduriavimas, atsisakymas valgyti
Agurkų kaspinuočiai Sujungtas, plokščias, iki pusės metro ilgio
Sujungtas, plokščias, iki pusės metro ilgio
Blusos
GI
Viduriavimas, vėmimas, vidurių pūtimas, atsisakymas valgyti, nervingumas
Aleokokai Lerva atrodo kaip burbulas, kurio skersmuo nuo 1 mm iki 1 cm
Lerva atrodo kaip burbulas, kurio skersmuo nuo 1 mm iki 1 cm
Užkrėstų gyvūnų, graužikų išmatos, tvenkiniai, žolė
Kepenys, smegenys, plaučiai
priklausomai nuo paveikto organo. Gali būti besimptomis
Plati juostelė Plokščias, segmentuotas, iki 1,5 m
Plokščias, segmentuotas, iki 1,5 m
Žalia žuvis, gėlas vanduo
Plonoji žarna
Viduriavimas, vėmimas, vidurių pūtimas, atsisakymas valgyti, nervingumas
Helmintų invazijų diagnozė
Nesunku atspėti, kad naminė katė turi kirminų, jei jie (ar jų dalelės) išėjo su išmatomis ar vėmimu. Priešingu atveju, kai atsiranda pirmiau minėti simptomai, taip pat periodiškai kaip prevencinė priemonė, turėtumėte kreiptis į veterinarijos kliniką dėl diagnozės. Geriausia, jei savininkas nuvežtų gyvūną tiesiai pas veterinarą, nes daugeliu atvejų parazitams aptikti vien išmatų nepakanka. Taip gali būti ir dėl helmintų lokalizacijos, ir dėl nepakankamos lytinės brandos, kai kirmėlės dar negali dėti kiaušinėlių.
Iš augintinio bus paimtas kraujas laboratoriniam tyrimui, prireikus bus paskirtas skreplių tyrimas. Kai kuriais atvejais gydytojas gali nukreipti katę rentgeno plaučių tyrimui arba kepenų ir širdies ultragarsiniam tyrimui. Nustatant helmintiazes, jos skiriasi nuo vidaus organų ligų, apsinuodijimų ir peršalimo ligų.
Kačių kirminų gydymas
Kačių šeimos atstovų kirminų gydymas atliekamas kompleksiškai ir susideda iš kelių problemų sprendimo:
- sunaikinti parazitus;
- užtikrinti greitą jų pašalinimą iš gyvūno;
- detoksikuoti organizmą;
- atkurti pažeistų organų imunitetą ir funkcinę veiklą.
Tam naudojami antihelmintiniai vaistai, kurie gali būti skirti tiek vidiniam, tiek išoriniam naudojimui. Priemonės gaminamos įvairiomis formomis: tabletės nuo kirminų, suspensija, injekcijos, lašai.
Oraliniai dehelmintikai katėms
Plaučių helmintų ciklas
Vidiniam vartojimui skirti vaistai nuo kirminų katėms turi skirtingą poveikį parazitams. Vieni ardo kiaušialąsčių vidinius audinius ir lukštus, kiti neigiamai veikia nervų struktūras, sukelia helminto paralyžių, treti sutrikdo medžiagų apykaitą. Be to, kai kurie vaistai veikia tik suaugusiuosius, o kiti naikina lervas ir kiaušinėlius.
Pagal komponentus, sudarančius vaistus nuo kirminų, jie yra suskirstyti į plataus spektro vaistus ir skirti sunaikinti tik vieno tipo helmintus. Pastarasis gali būti naudojamas tik tiksliai nustačius diagnozę.
Tarp labiausiai paplitusių kompleksinių preparatų nuo kirminų katėms yra:
- Milbemax;
- Prasintel;
- Drontal;
- Prazicidas;
- Fenasal.
Šalindami augintinį nuo kirminų, turite atidžiai stebėti jo būklę. Masinė parazitų mirtis gali sukelti sunkų katės apsinuodijimą, ypač kai jų yra daug. Helmintų nusilpęs gyvūnas gali vemti ir viduriuoti. Padėti savo augintiniui galite sugeriančiomis priemonėmis: reikia duoti aktyvintos anglies, enterosgelio ar kt.
Priemonės nuo kirminų išoriniam naudojimui
Išoriniai preparatai nuo helmintų katėms pateikiami lašų pavidalu, kurie tepami ant keteros. Tai: Bars, Profender, Droncid ir kt. Šios priemonės turi ir privalumų, ir trūkumų. Pirmieji apima naudojimo paprastumą, svarbiausia, kad gyvūnas negalėtų laižyti vietos, kur lašinami lašai. Be to, toks vaistas naikina ne tik vidinius, bet ir išorinius parazitus – blusas ir erkes, taip pat tarnauja kaip profilaktika nuo jų atsiradimo.
Tarp minusų pastebimas nepakankamai stiprus vaisto poveikis, ypač esant daugybei helmintų. Lašai yra visiškai nenaudingi trematodų sukeltai helmintozei, didžiausias poveikis pasiekiamas, jei katės ligą išprovokuoja nematodai.
Injekcijos nuo kirminų
Sunkiais atvejais veterinaras paskirs katę su kirminų injekcijomis – Ivomek arba Ivermek. Procedūras reikės atlikti klinikoje, nes savarankiškai ruošiant tirpalą gali atsirasti dozės klaidų ir gyvūno mirtis.
Dėmesio: injekcinė vaisto forma nėra profilaktinė.
Helmintozės prevencija
Norint išvengti kirminų atsiradimo katėms, pakanka laikytis šių prevencinių taisyklių.
- Venkite kontakto su nepažįstamais ar užkrėstais gyvūnais.
- Atvykę iš gatvės batus padėkite į atskirą uždarą vietą, kad katė jų neužuostų. Nuvalykite grindis koridoriuje kelis kartus per dieną naudodami dezinfekavimo priemones.
- Nepriklausomai nuo to, ar katė išeina į lauką, ar ne, gydykite ją išorinėmis priemonėmis nuo blusų ir kitų parazitų.
- Išbraukite žalią žuvį iš ūsuotų draugo dietos.
- Kruopščiai ir reguliariai plaukite padėklą ir maisto dubenį.
Kokie kačių kirminai gali būti perduodami žmonėms
Bendraudami su kate imkitės prevencinių priemonių, ypač jei įtariate, kad yra kirminų
Nors katės gali turėti daugybę helmintų rūšių, ne visos jos sugeba apsigyventi žmogaus organizme. Grėsmę šeimininko sveikatai kelia, pavyzdžiui, vyteliai: kepenų, plaučių ir kitos rūšys. Šios kirmėlės „nusėda“ žmogaus vidaus organuose (kepenyse, plaučiuose), sukeldamos jų funkcijų pažeidimus, audinių irimą, kraujavimą ir net mirtį.
Kaspinuočiai, tokie kaip alveokokas, agurkų kaspinuočiai ir kiti, taip pat gali sukelti šeimininko mirtį. Mažakraujystė, alergijos, aklumas, mirtis – tai katės užsikrėtimo apvaliosiomis kirmėlėmis, nematodais pasekmės.
Ypač svarbi vaikų užsikrėtimo prevencija šeimose, kuriose yra kačių. Vaikui būtina paaiškinti, kodėl negalima bučiuoti gyvūno, kad po kontakto su juo reikia nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu, kad beglobių kačiukų negalima glostyti gatvėje ir pan.
Kaip duoti katėms vaistų nuo kirminų
Daugelis savininkų susiduria su problema, kaip duoti katei piliulę. Naminiai gyvūnai visais įmanomais būdais priešinasi šeimininkų bandymams atverti burną ir įgrūsti į ją nesuprantamą kartėlį. Norėdami išvengti abiejų pusių fizinių ir moralinių sužalojimų, galite naudoti keletą patikrintų metodų:
- susmulkinti tabletę į miltelius ir užmigti burnoje;
- ištirpinkite tabletę nedideliame kiekyje vandens, įtraukite į švirkštą ir supilkite į katės burną;
- užtepkite tablečių dozatorių.
Taip pat žiūrėkite: Kaip duoti katei tabletę katei.
Kaip atsikratyti katės nuo kirminų
Kad augintinio gydymas nuo helmintų būtų veiksmingiausias, pirmiausia turėtumėte atidžiai išstudijuoti vaisto instrukcijas. Svarbu griežtai laikytis veterinarijos gydytojo rekomenduojamos dozės arba anotacijos (jeigu gydotės savarankiškai). Prieš pradedant gydyti helminto invaziją, gyvūnas turi būti gydomas nuo išorinių parazitų.
Kai kurioms katėms pavyksta tabletę laikyti burnoje, o paskui išspjauti, todėl šeimininkas turi ne tik įsidėti vaistų augintiniui į burną, bet ir pasirūpinti, kad jis būtų nurytas.
Daugeliu atvejų vaistai nuo kirminų katei skiriami du kartus su dviejų savaičių pertrauka. Taip yra dėl parazitų gyvavimo ciklo. Jei liga pažengusi, gydytojas gali skirti ilgesnį gydymą.
Po dehelmintizacijos būtina įsitikinti, kad veikla buvo sėkminga. Tam reikės antrojo, kontrolinio testų pristatymo.
Kada negalima nuo kirminų
Yra keletas situacijų, kai reikia šiek tiek palaukti gydant kates nuo kirminų:
- sunki augintinio būklė;
- infekcinių ligų paūmėjimas;
- katės nėštumas;
- žindymo laikotarpis;
- naujagimiai kačiukai (dažniausiai amžiaus apribojimai nurodomi vaisto anotacijoje).
Sunkumų gali kilti ir dehelmintuojant senstančią katę. Šiame amžiuje gyvūną nuo kirminų reikia gydyti tik pasikonsultavus su specialistu.
Ar galima naudoti liaudies gynimo priemones nuo kirminų katėms
Kai kurie savininkai – sintetinių narkotikų priešininkai – mieliau gydo savo augintinius nuo kirminų liaudiškomis priemonėmis. Gydymui dažniausiai naudojami pelyno, bitkrėslių, morkų sulčių nuovirai klizmų pavidalu. Nepaisant to, tokios priemonės nėra labai veiksmingos, palyginti su farmakologinėmis priemonėmis, ir yra gana priimtinos kaip profilaktinė priemonė, taip pat ligos pradžioje, kai parazitų nėra per daug.
Kada pradėti kovoti su kirmėlėmis
Kova su kačių kirmėlėmis turėtų prasidėti, kai kačiukams sukanka 3 savaitės. Ateityje antihelmintinių vaistų rekomenduojama duoti bent kartą per pusmetį (geriau – kartą per ketvirtį). Jei planuojate pastoti ar skiepytis, būtinai atlikite dehelmintizaciją.