Viskas apie pasiutligę šunims
Šunys

Viskas apie pasiutligę šunims

Nuo seniausių laikų gyvūnai ir žmonės sirgo baisia ​​liga – pasiutlige. Šią ligą sukelia virusas, kuris atakuoja centrinę nervų sistemą ir gali būti mirtinas. Pasiutlige dažniausiai serga žinduoliai, įskaitant šunis.

Ligos priežastys ir simptomai

Pagrindinė pasiutligės priežastis – užsikrėtusio gyvūno įkandimas ir greitas viruso įsiskverbimas su seilėmis į įbrėžimą ar žaizdą. Rečiau užsikrečiama seilėms patekus į pažeistas akių, nosies, burnos gleivines. Nedideli kiekiai viruso gali išsiskirti su šlapimu ir išmatomis. Jis pasirodo seilėse likus maždaug 10 dienų iki pirmųjų simptomų atsiradimo, kaupiasi ir dauginasi nervinėse ląstelėse, pasiekdamas nugaros smegenis ir smegenis. Patekęs į seilių liaukas, virusas kartu su seilėmis išsiskiria į išorę. Infekcija gali būti nepastebėta ilgą laiką. Inkubacinis laikotarpis šunims svyruoja nuo 2 savaičių iki 4 mėnesių. 

Šunų pasiutligės simptomai yra šie:

  • Pradiniame etape (1-4 dienos) šuo tampa vangus, vangus. Kai kurie gyvūnai gali nuolat prašyti savininko dėmesio ir meilės, sekti jam ant kulnų.
  • Sužadinimo stadijoje (2-3 dienos) šuo tampa per daug agresyvus, drovus, jam prasideda vandens ir fotofobija. Jam darosi sunku gerti vandenį dėl ryklės ir gerklų paralyžiaus. Šuniui sustiprėja seilėtekis, dėl to jis be galo stengiasi save laižyti. Šiame etape žmogus rizikuoja užsikrėsti pasiutlige, nes augintinis gali jį užpulti ir įkąsti. 
  • Paralyžinė stadija (2–4 dienos) yra prieš mirtį. Šuo nustoja judėti, reikšti emocijas, atsisako valgyti. Ją gali supurtyti stiprūs traukuliai, prasideda vidaus organų pažeidimai, ištinka koma.  

Be trijų pagrindinių pasiutligės pasireiškimo stadijų, taip pat yra tokių formų kaip netipinė, remituojanti ir abortinė. Pirmuoju atveju, trunkančiu šešis mėnesius, šuo yra ne agresyvus, o vangus. Antroje formoje simptomai gali atsirasti ir išnykti, todėl pasiutligę sunku nustatyti. Pastaroji forma nėra gerai ištirta ir yra reta. Bet tai vienintelis, kuriame šuo pasveiksta pats, be gydymo. Simptomai kiekvienu atveju gali būti labai skirtingi.

Pasiutligės gydymas šunims

Deja, šunų pasiutligė nėra išgydoma. Paprastai sergantys gyvūnai yra izoliuojami, kai atsiranda pirmieji ligos požymiai, o po to užmigdomi. Pasiutligės profilaktikai būtina kasmet skiepyti vyresnius nei trijų mėnesių augintinius. Aktyvaus vakcinos periodo metu šuo bus apsaugotas net ir tiesiogiai kontaktuodamas su užsikrėtusiu gyvūnu. Šunų vakcinacija nuo pasiutligės sumažina užsikrėtimo riziką iki 1%.

Kaip apsisaugoti nuo ligos?

Pasiutligė yra viena iš infekcinių ligų, kurios 100% galima išvengti skiepijant laukinius ir naminius gyvūnus. Gyvūnus nuo pasiutligės Rusijos Federacijos teritorijoje būtina skiepyti kartą per metus. Regioninėse gyvūnų ligų kontrolės stotyse vakcinacija nuo pasiutligės teikiama nemokamai. 

Taip pat šeimininkai privalo laikytis savo augintinių saugos taisyklių: saugoti juos nuo sąlyčio su benamiais šunimis ir kitais gyvūnais, saugoti juos pasivaikščiojant užmiestyje.

Kodėl pasiutligė pavojinga žmonėms ir ar ji perduodama kitiems gyvūnams? 

Šunų įkandimai yra pagrindinis žmonių pasiutligės šaltinis. Šuns įkandimai į galvą, kaklą, veidą ir rankas laikomi pavojingiausiais dėl daugybės ten esančių nervų. Žmonės pasiutlige gali užsikrėsti ir per įbrėžimus, kuriuos sukelia užsikrėtusio šuns nagai. Beglobiai šunys kelia ypatingą pavojų žmonėms ir naminiams šunims. Infekcijos pasekmės – ryklės ir kvėpavimo raumenų traukuliai, prasidėjęs paralyžius ir mirtis. Pasireiškus pasiutligės simptomams, žmogus miršta per 5-12 dienų, sergantis gyvūnas – per 2-6 dienas.

Dažniausiai pasiutlige serga šunys, katės, lapės, meškėnai, šeškai, ežiai, vilkai, šikšnosparniai. Būtent natūraliomis sąlygomis laukiniai gyvūnai ne tik išsaugo, bet ir platina RNR turintį virusą. Jo pasekmės yra vietiniai smegenų audinio pokyčiai, patinimas ir kraujavimas kartu su degeneraciniais ląstelių pokyčiais. 

Jei įkando nepažįstamas gyvūnas, žaizdą kruopščiai nuplaukite dezinfekuojančiais tirpalais ir kuo greičiau kreipkitės į atitinkamą medicinos pagalbą. Jei jūsų augintinis įkando, jei įmanoma, išvalykite ir žaizdą ir nuvežkite į priėmimą į rajono gyvūnų ligų kontrolės punktą.

 

Palikti atsakymą