Nuostabūs paukščiai – povai

Ko gero, nuostabiausi paukščiai Žemės planetoje yra povai. Jie priklauso viščiukams, nes yra kilę iš fazanų ir laukinių viščiukų. Povai savo dydžiu gerokai lenkia kitus galliformes atstovus, turi specifinę uodegą ir ryškią spalvą. Moterį nuo patino galite atskirti pagal spalvą, jos taip pat turi skirtingą uodegos formą.

Povo patelė turi vienodą, pilkai rudą plunksnų spalvą, galvos ketera taip pat ruda. Nuo balandžio pradžios iki rugsėjo pabaigos patelė deda kiaušinėlius. Vienu metu ji gali atleisti nuo keturių iki dešimties vienetų. Patinai gali veistis jau sulaukę dvejų ar trejų metų. Gyvena su trimis-penkiomis patelėmis.

Per vieną sezoną patelė gali dėti kiaušinėlius iki trijų kartų, ypač jei gyvena nelaisvėje. Kiaušiniai subręsta maždaug per dvidešimt aštuonias dienas, todėl patelė gali veistis per tokį trumpą laiką, tai yra per vieną sezoną. Nuo gimimo iki brendimo patinai mažai kuo skiriasi nuo patelių išvaizda; jau arčiau trečiųjų gyvenimo metų jose pradeda ryškėti spalvingos plunksnos.

Patinai iš prigimties yra tokios ryškios spalvos, kad patrauktų patelių dėmesį ir ieškotų savo vietos. Pačios patelės nėra labai ryškios spalvos, turi baltą pilvuką ir žalią kaklą. Todėl ryškios plunksnos padarytų apčiuopiamą kišimąsi į patelių gyvenimą, nes išvedusios jauniklius jos negalėtų saugiai pasislėpti nuo plėšrūnų. Ilgą laiką, jaunikliams išsiritus, patelė jų nepalieka ir jais rūpinasi.

Patelės yra šiek tiek mažesnės nei patinai. Dažniausiai povai lesinami grūdais, tačiau verta šerti ir mineralinėmis medžiagomis bei mėsos patiekalais. Pamatę, kad jiems atneštas iš esmės naujas maistas, pavyzdžiui, zoologijos sode, povai prie jo prieina atsargiai, apžiūri, pauostyti ir tik po to gali valgyti. Natūralu, kad šaltuoju metų laiku reikėtų akcentuoti paukščių mitybą, nes jie turi saugiai išgyventi šaltį ir maisto medžiagų trūkumą. Patelei padėjus kiaušinėlius, juos galima nunešti ir atiduoti kalakutams ir vištoms, nes manoma, kad jos puikiai atlieka „auklės“ vaidmenį, nors patys povai gali puikiai prižiūrėti savo jauniklius.

Zoologijos soduose povai poravimosi sezono metu laikomi atskiruose narvuose, kad jie savo ruožtu nepakenktų kitiems individams. Būtent šiuo metu patinai yra ypač agresyvūs. Ypač patelėms yra įrengtos vietos, kur jos veisis palikuonis, dažniausiai tai yra nuošali vieta nuo smalsių akių. Kadangi patys povai yra dideli paukščiai, jiems reikia daug vietos, todėl narvai, kuriuose jie laikomi, turėtų būti erdvūs ir patogūs.

Patelės vadinamos povais, jos subręsta arčiau antrųjų gyvenimo metų. Norint veisti povus, reikia atsižvelgti į daugybę smulkmenų, nes tai iš prigimties labai gležni ir rafinuoti paukščiai. Povai nelengvai ištveria transportavimą iš vienos vietos į kitą, jie pripranta prie vieno žmogaus, daugiausia prie to, kuris juos prižiūri ir maitina. Jie taip pat prisitaiko prie vietos, kurioje gyvena, o užaugę kur nors kaime, iš savo gyvenamosios vietos nepaliks, jei tik bus suteikta erdvė pasivaikščioti. Žiemą pageidautina pastatyti šiltą pastogę, kurioje jie būtų apsaugoti ir patogūs.

Povai kilę iš Šri Lankos ir Indijos. Jie gyvena krūmuose, miškuose, džiunglėse. Pirmenybę teikia ne itin apaugusioms, bet ne labai atviroms vietoms. Be to, povą (kitas patelių pavadinimas) traukia laisva povo uodega, kuri savo ruožtu tai daro būtent piršlybų tikslais. Jei povas neprieštarauja prieiti, patinas laukia, kol pati jam pasiduos.

Zoologai pastebėjo, kad iš tiesų povai nekreipia daug dėmesio į pačią povo uodegą, o fiksuoja žvilgsnį į uodegos pagrindą. Vis dar nežinoma, kodėl povas išskleidžia savo nuostabią uodegą prieš pateles.