Aksolotlis. Kaip išlaikyti tokį gyvūną?

Aksolotlis (Axolotl) yra neoteninė kai kurių ambistomų rūšių lerva. Neotenija – organizmų gebėjimas lytiškai subręsti ir daugintis lervoje arba ankstyvoje vystymosi stadijoje. Kai kurie varliagyviai, kirminai, nariuotakojai, samanos ir paparčiai turi šį gebėjimą. Senovės gentys valgė aksolotlius, šiais laikais gaudyti šią varliagyvę draudžiama – ji įrašyta į Raudonąją knygą, o gamtoje ant išnykimo ribos, o dauguma aksolotlių laikomi namuose. Namuose dažniausiai laikomi meksikietiškos ambystomos (Ambystoma mexicanum) aksolotliai, rečiau – tigro ambystoma (Ambystoma tigrinum). Aksolotlis turi gana mielą išvaizdą: didelę galvą vainikuoja trys poros kilpinių išorinių žiaunų, plati burna su mažais dantukais, tarsi visada besišypsanti, mažos apvalios akys. Aksolotlo uodega yra iš šonų plokščia, plati ir ilga, peleku prasideda nuo nugaros vidurio. Kūnas padengtas lygia oda su vertikaliais grioveliais šonuose.

Aksolotlis gali kvėpuoti žiaunomis ir plaučiais. Dar viena įdomi aksolotlo savybė – gebėjimas atkurti prarastas kūno dalis, tokias kaip žiaunos ir galūnės, net kaulai atauga visiškai atstatant funkcijas. Suaugusio aksolotlo dydis yra vidutiniškai 20-25 cm, retai užauga daugiau nei 35 cm.

Aksolotliai gali būti įvairių spalvų (morfo): Laukiniai / Normalūs – „laukiniai“ pilkai rudos spalvos, Melanistiniai – giliai juodi, Variniai – tamsios dėmės rausvame fone, Mozaikinės – ant tamsaus kūno išsibarsčiusios nelygios auksinės dėmės, Leucistinės – baltas su ryškiomis žiaunomis, panašus į albinosą, bet su spalvotomis akimis, Dirty Leucistic – nepilna pigmentacija, atsitiktinai išsidėsčiusios juodos arba rudos dėmės ant balto kūno, Gold Albino – aukso geltonumo šviesūs aksolotliai šviesiai geltonomis akimis, o White Albino – balti albinosai šviesiomis akimis ir rausvu vyzdžiu.

Kaip laikyti aksolotlį?

Laikant aksolotlus, būtina atsižvelgti į kai kurias svarbias turinio ypatybes, kurios turės įtakos šios nuostabios būtybės gyvenimo kokybei ir sveikatai.

Vandens temperatūra ir grynumas

Svarbiausi aksolotlio laikymo punktai yra vandens temperatūra ir grynumas. Gamtoje jie gyvena šaltuose rezervuaruose, kur vidutinė vandens temperatūra yra apie 13-20 laipsnių ir žemesnė. Taip pat akvariume būtina palaikyti žemą vandens temperatūrą – temperatūros padidėjimas virš 23-24 laipsnių kenkia aksolotlui. Vandeniui vėsinti galima naudoti abu akvariumams skirtus aušintuvus – specialius šaldytuvus, tačiau jie dažniausiai yra gana brangūs, arba naudoti aušintuvus, galinčius atvėsinti vandenį apie 5 laipsniais, o karštomis dienomis – papildomą vėsinimą ledo buteliais. Įjungus aušintuvus vanduo gana greitai išgaruoja; vietoj to reikia įpilti švaraus šalto vandens. Vanduo turi būti švarus, vandens rūgštingumas (pH) – 7-8, kietumas (dH) – 6-16. Atliekas iš dugno galite pašalinti sifonu, o reguliariai – kartą per savaitę bent parą keisti vandenį (20-30%) šviežiam, nusistovėjusiam vandeniui.

Akvariumas, dirvožemis ir akvariumo įranga

Vienam suaugusiam aksolotliui reikės 40 litrų vandens, geriausia daugiau. Akvariumas turi būti horizontalaus tipo, bent 50 cm vienam individui ilgio ir didelio dugno ploto. Taip pat akvariumas turi būti su dangteliu. Į akvariumą būtina įdėti vidinį arba išorinį filtrą su kompresoriumi. Vandens ir oro srautas neturi būti per stiprus, srovei nutraukti galite naudoti fleitinį antgalį arba tiesiog nukreipti iš filtro išeinančią srovę į sieną. Būtina laiku išvalyti filtrą, nes aksolotlai išskiria gana daug atliekų. Dirvožemis turi būti lygus, be aštrių kraštų, kad aksolotlis nepažeistų gležnos odos, ir gana didelė frakcija, daugiau varliagyvių burnų, kad jos negalėtų nuryti, pasirinktinai laikykite be dirvožemio. . Lempa neturėtų būti ryški, aksolotlas bus daug patogesnis išsklaidytoje šviesoje.

Dekoratyviniai elementai, pastogės, augalai

Aksolotlai silpnai mato ir nemėgsta ryškios šviesos, todėl patartina akvariume įrengti pastoges. Dekoras ir pastogės akvariume taip pat neturėtų būti aštrių elementų. Dideli akmenys, dreifuojanti mediena, keraminiai dideli puodai, tuščiaviduriai dekorai, net plastikiniai vamzdžiai gali būti naudojami kaip dekoras ir pastogės. Svarbu, kad dekore visos skylės būtų didesnės už patį aksolotlį ir niekur negalėtų užstrigti. Augalus galima sodinti, tačiau rinkitės ne švelnius augalus su gera šaknų sistema arba sodinkite ir tvirtinkite tiesiai į vazonus, nes aksolotlas yra gana gremėzdiškas, blogai matomas ir gali atsitrenkti į augalus. Aksolotlui nerūpi, ar augalas gyvas, todėl galima naudoti ir dirbtinius augalus, vėlgi, be aštrių kraštų ir kampų, iš kokybiškų medžiagų, kurios į vandenį neišskiria kenksmingų medžiagų.

Ar galima aksolotlį paimti į rankas?

Žmogaus rankų temperatūra per karšta švelniai šalto vandens aksoloto odai. Esant kritinei situacijai, rankas reikia atvėsinti, tačiau persodinimui geriau naudoti didelį tinklą.    

Ar galite laikyti aksolotlį su kitais akvariumo gyvūnais?

Aksolotlius pageidautina laikyti rūšies akvariume, kuriame bus laikomi tik aksolotliai. Jis valgys mažas žuvis ir krevetes, ypač naktį. Stambūs gyventojai jau gali sužaloti patį aksolotlį, subraižyti, įkąsti, aktyvios žuvys išpeša gležną žiaunų pakraštį. Dažnai tokia žema vandens temperatūra netinka kitiems akvariumo gyventojams. Be to, aksolotlams būdingas kanibalizmas, didelis individas dažniau valgo mažą. Todėl būtina, kad visi kartu gyvenantys aksolotlai būtų maždaug vienodo dydžio.

Kuo maitinti aksolotlį?

Aksolotlis yra plėšrūnas ir minta gyvūniniu maistu. Naminių aksolotlių raciono pagrindas gali būti kapotos jūros gėrybės (midijos, kalmarai, aštuonkojai), žalios (nevirtos) krevetės, be kaulų, liesos žuvies filė, svirpliai su pašalintomis kojomis, smulkūs arba susmulkinti sliekai, kraujo kirmėlės. Su pastaruoju reikia būti atsargiems, nes apsinuodijimo rizika yra didelė. Jei maistas yra negyvas, jį galima duoti pincetu, geriausia su minkštu guminiu antgaliu, nes aksolotlai blogai mato, reaguoja į judesius, grobį griebia staigiu trūkčiojimu. Nepageidautina aksolotlams duoti vištienos, jautienos ir kitų mėsos produktų, nes jie jiems yra nevirškinami. Suaugusį aksolotlį maitinkite 1-2 kartus per savaitę. Jei po šėrimo apačioje yra maisto gabalėlių, galite juos pašalinti tinkleliu ar sifonu, kad nesugadintumėte vandens.

Aksolotlų dauginimasis

Veisti aksolotlius namuose paprastai yra gana lengva. Lervų brendimas įvyksta arčiau vienerių metų. 

Prieš veisimąsi patinėliai ir patelės turi būti atskirti kelias savaites, o turinio temperatūra turėtų būti sumažinta keliais laipsniais. Gamintojai turi būti gerai maitinami, o po to jie dedami į atskirą akvariumą. Po apvaisinimo ji deda kiaušinėlius. Po kiaušinių padėjimo reikia pašalinti ikrus, nes jie gali valgyti kiaušinius. Norint tinkamai vystytis kiaušinėliams, būtina kasdien keisti vandenį. Be to, visi išbalinti kiaušiniai turi būti pašalinti iš akvariumo, kad nepažeistumėte vandens ir nepažeistumėte likusių kiaušinių.

Po 14-16 dienų, po to iš kiaušinėlių pasirodo pirmosios mažytės lervutės. Palikdamas kiaušinį, mailius turi tik žiaunas, bet be galūnių. Užpakalinės kojos atsiranda maždaug po savaitės, priekinės – per 3-4 mėnesius.

Maždaug savaitę maitinasi trynio maišelio pagalba, vėliau pereina prie maisto – „gyvų dulkių“, o vėliau – į mažas dafnijas, ciklopus. Svarbu nepermaitinti jauniklių, bet ir pakankamai šerti, kad jie gerai augtų ir vystytųsi. Užaugę aksolotlai pamažu pradeda siūlyti tą patį maistą kaip ir suaugę, supjaustomi taip, kad galėtų jį nuryti. Būtina reguliariai sodinti mailius, kai jie auga, nes kanibalizmas yra dažnas.

Su tinkamu turiniu toks neįprastas augintinis aksolotlas džiugins sveikata ir įdomiu elgesiu 10-15 metų.