Brachiocefalinis sindromas šunims ir katėms

Brachiocefalinis sindromas – tai klinikinių požymių, rodančių kvėpavimo funkcijos sutrikimą, pasireiškiantis šunims ir katėms su sutrumpėjusia veido kaukole, visuma. Tokie gyvūnai vadinami brachicefalais. Kaukolės veido dalies sutrumpinimas brachicefaluose dažniausiai sukelia kitas anatomines ir patogenetines anomalijas:

• apatinio žandikaulio ir viršutinio žandikaulio dydžio neatitikimas ir netinkamo sąkandio susidarymas.
• per didelis dantų susigrūdimas viršutiniame žandikaulyje, dėl kurio jie pasislenka augimo procese. Kaule neužtenka vietos dantų alveolėms (tarpams, kur yra dantų šaknys), dantys gali būti pasukti 90° ir daugiau, gali išsiskirti iš bendros eilės;
• nuolatinė lūpų ir dantenų trauma dėl netinkamai išdėstytų dantų;
• Dantų susigrūdimas sudaro palankias sąlygas vystytis bakterijoms, kurios formuoja apnašas ir akmenis bei sukelia periodonto ligas, o gyvūnas gali patirti lėtinį skausmą.

Per didelis minkštųjų galvos audinių kiekis, palyginti su kaukolės dydžiu:

• gausios odos raukšlės ant snukio gali sukelti vystyklų bėrimą, infekciją, svetimkūnių įstrigimą;
• netaisyklinga nosies ašarų kanalo struktūra, dėl kurios ašara nuolat teka į išorę, suformuodama nešvarius „dryžius“ ant snukio;
• šnervių stenozė – ty jų susiaurėjimas. Sukuria tam tikrų sunkumų piešiant ore. Esant stipriam susiaurėjimui – iki visiško obstrukcijos bandant kvėpuoti giliau. 
• minkštojo gomurio hiperplazija (augimas). Minkštasis gomurys nusileidžia už antgerklio, blokuodamas oro patekimą į trachėją. Minkštojo gomurio vibracija ryklėje sukelia patinimą ir uždegimą, dar labiau pablogina kvėpavimo takų praeinamumą.
• suplokštėjusi, susiaurėjusi (hipoplastinė) trachėja taip pat sukuria kliūtį oro srautui;
• gerklų vestibuliarinių raukšlių ("kišenių", "trachėjos maišelių") hiperplazija ir iškrypimas sukelia gerklų žlugimą;
• sumažėjęs gerklų kremzlės standumas;
• termoreguliacijos pažeidimas - negalėjimas kvėpuoti per burną, polinkis perkaisti ir nesugebėjimas koreguoti pokyčių veikiant aukštai temperatūrai;
• viršutinių kvėpavimo takų gleivinės patinimas ir patinimas, dėl kurio jie praranda apsaugines funkcijas;
• obstrukcija sukelia padidėjusį spaudimą kvėpavimo takuose ir nepakankamą deguonies tiekimą į kraują.
• padidėjęs slėgis viršutiniuose kvėpavimo takuose sukelia vazokonstrikciją (kraujagyslių susiaurėjimas pirmiausia plaučiuose), dėl to išsivysto plautinė hipertenzija ir išsivysto dešiniojo širdies nepakankamumas (padidėja dešiniojo prieširdžio ir dešiniojo skilvelio apkrova).
• nesant normalaus deguonies tiekimo ir pakilus kūno temperatūrai, širdies nepakankamumas gali tapti ūmus, taip pat gali sukelti plaučių edemą.
• plaučių edema, asfiksija (uždusimas) ir ūminis širdies nepakankamumas be skubios pagalbos sukelia gyvūno mirtį.

Brachicefalinės veislės apima persų kates, egzotines veisles, o britų katės taip pat gali turėti panašų snukį. Šunys su sutrumpinta veido kaukolės dalimi: buldogai, mopsai, petit-brabancon ir grifonai, šicu, pekinai ir kt.

Kas sukelia brachiocefalinį sindromą

Pagrindinė priežastis yra priekinės kaukolės dalies sutrumpėjimas. Dėl šios priežasties atsiranda šuns ar katės kvėpavimo takų deformacija. Dėl pasunkėjusio kvėpavimo dažnai atsiranda gleivinės edemos, uždegimai, dėl kurių vėl atsiranda audinių hiperplazija, jų kaita. Susidaro savotiškas užburtas ratas. Padėtį apsunkina netinkamas gyvūnų auginimas. Vis dažniau veisimas linkęs į snukį, o daugelis veislių tampa vis trumpesni, o tai labai pablogina gyvūnų gyvenimo kokybę. Simptomai ryškiausi 2-4 metų amžiaus.

Klinikiniai požymiai

Brachiocefalinis sindromas gana stipriai trukdo tiek kačių, tiek šunų gyvenimui. Ne visi šeimininkai pastebi savo augintinio būklės pokyčius. Kartais tai nutinka dėl laipsniško simptomų vystymosi, o kartais tiesiog priskiriama veislės savybėms – „mums buvo pasakyta, kad visi mopsai taip kvėpuoja“. Tačiau kompetentingas šeimininkas turi įvertinti ir stebėti savo augintinio būklę. Brachicefalinio sindromo požymiai:

• Matomas šnervių susiaurėjimas.
• Greitas nuovargis.
• Dusulys.
• Sutriko kvėpavimas.
• Knarkti.
• Priepuoliai, tokie kaip uždusimas dėl susijaudinimo ar fizinio aktyvumo.
• Sunku įkvėpti: šnervių užkimšimas, papildomų kvėpavimo raumenų įtraukimas, lūpų kampučių traukimas (įkvėpimo dusulys);
• Blyški arba melsva gleivinės spalva.
• Temperatūros padidėjimas.
• Seilėtekis.
• Kraujavimas iš nosies.
• Rijimo sunkumas, pykinimas ir vėmimas.
• Išpūtimas.
• Kosulys.

Diagnostika

Brachiocefalinio sindromo simptomai gali būti panašūs į kitų patologijų simptomus. Svarbu juos atskirti. Net ir pats savininkas nesunkiai mato šnervių susiaurėjimą. Tačiau rekomenduojame vis tiek pasikonsultuoti su gydytoju, nes tai gali būti ne vienintelė problema. Po tyrimo gydytojas atliks auskultaciją – klausys kvėpavimo. Šunims, sergantiems brachiocefaliniu sindromu, dažniau būna įkvėpimo dusulys. Kai kuriais atvejais, norint nustatyti hipoplazijos požymius, trachėjos kolapsą ir neįtraukti komplikacijų, pasireiškiančių bronchitu ir pneumonija, reikia atlikti krūtinės ertmės ir kaklo rentgeno tyrimą. Vizualizuoti minkštąjį gomurį, trachėją, nosies ertmę iš vidaus galima tik naudojant endoskopą, specialų vamzdelio pavidalo prietaisą su kamera gale. Paprastai šis tyrimas, nustačius patologiją, iš karto derinamas su gydymu, nes dėl pasunkėjusio kvėpavimo ir deguonies tiekimo į smegenis pakartotinis anestezijos davimas ir pašalinimas iš jų nepageidautinas.

Komplikacijos

Dėl prasto oro pralaidumo atsiranda silpnas kraujo prisotinimas deguonimi – hipoksija. Visas organizmas kenčia. Taip pat gali pasireikšti sunkus širdies nepakankamumas. Dėl nuolatinės edemos ir uždegimų dauginasi patogeninė mikroflora, gyvūnai tampa imlesni virusinėms ligoms. Sunkaus rinotracheito, pneumonijos, bronchito rizika didėja, todėl būtina kontroliuoti ir laiku kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Gydymas

Ūminiams simptomams palengvinti gali prireikti antibiotikų ir priešuždegiminio gydymo. Likusi gydymo dalis paprastai yra chirurginė. Atlikti minkštojo gomurio, gerklų maišelių rezekciją. Šnervės plečiamos naudojant plastinės chirurgijos metodus. Sugriuvus trachėjai kartais prireikia stento. Po operacijos taip pat reikės duoti antimikrobinių vaistų. Chirurgija gali labai pagerinti jūsų augintinio gyvenimo kokybę. Žinoma, prieš tai reikės atlikti daugybę tyrimų, kad įsitikintumėte, jog ankstyvai operacijai nėra aštrių kontraindikacijų ir pasirinksite tinkamą anestezijos atramą. Namuose šuns, sergančio brachiocefaliniu sindromu, geriau neapsaugoti nuo streso, padidėjusio fizinio aktyvumo, perkaitimo. Taip pat rekomenduojama apsisaugoti nuo nutukimo, nes tai tik pablogina gyvūno būklę. Esant galimiems kvėpavimo pasunkėjimo priepuoliams, deguonies balionėlį galite turėti namuose, tačiau nedelskite su chirurginiu gydymu. Visus brachicefalinių veislių gyvūnus turi reguliariai tikrinti veterinarijos gydytojas, kad būtų galima anksti nustatyti sveikatai pavojingus anatominius pokyčius.