Šienas jūrų kiaulytėms
Šienas reiškia stambią pašarą. Toks maistas jūrų kiaulytėms duodamas daugiausia žiemą. Labai vertingas vadinamasis „vitamininis šienas“, kuriame gausu karotino, renkamas iš gerai lapų liucernos, dobilų, pavėsyje džiovintų dilgėlių. Nėščioms ir žindančioms patelėms bei jauniems gyvūnams šerti naudokite „vitamininį šieną“.
Būtina atkreipti dėmesį į šieno kokybę: spalva turi būti žalia, o kvapas – malonus ir kvapnus. Prieš šeriant šieną reikia peržiūrėti, nustatyti jo kokybę, laikymo amžių, pašalinti šieno dulkes. Tai turėtų būti daroma be klaidų, nes visa tai turi įtakos šieno maistinei vertei ir gyvūnų virškinamumui.
Šienas reiškia stambią pašarą. Toks maistas jūrų kiaulytėms duodamas daugiausia žiemą. Labai vertingas vadinamasis „vitamininis šienas“, kuriame gausu karotino, renkamas iš gerai lapų liucernos, dobilų, pavėsyje džiovintų dilgėlių. Nėščioms ir žindančioms patelėms bei jauniems gyvūnams šerti naudokite „vitamininį šieną“.
Būtina atkreipti dėmesį į šieno kokybę: spalva turi būti žalia, o kvapas – malonus ir kvapnus. Prieš šeriant šieną reikia peržiūrėti, nustatyti jo kokybę, laikymo amžių, pašalinti šieno dulkes. Tai turėtų būti daroma be klaidų, nes visa tai turi įtakos šieno maistinei vertei ir gyvūnų virškinamumui.
Šieno „amžių“ lemia kai kurių jame esančių žolelių išdžiūvimo ir spalvos pakitimo laipsnis. Pavyzdžiui, gyslotis pirmą mėnesį po šienavimo išlieka žalias, po 4 mėnesių paruduoja, po 7 mėnesių išdžiūsta ir pajuoduoja, po 8 mėnesių trinant delnuose lengvai lūžta ir trupa į miltelius.
Žąsies pėda, kurios viršutinis lapo paviršius lygus, žalias, o apatinis – aksomiškai baltas, pirmus mėnesius po šienavimo išlieka baltas, po 9 mėnesių pagelsta ir pajuoduoja, o visas lapas tampa trapus ir. lengvai sutrinka į miltelius. Juodagalvė rugiagėlė po šienavimo 3 mėnesius išlaiko drėgmę stiebuose, vėliau kurį laiką drėgmė lieka tik gūželėse, o tik po kurio laiko augalas visiškai išdžiūsta ir tampa trapus.
Šienas neturi būti šlapias. Išmirkęs jis praranda būdingą sausą skonį ir keičia spalvą. Taigi šienas, paruoštas iš stepių augalų, įgauna šviesiai žalią arba pilkšvai žalią spalvą; iš pievos – rusvai žalios arba beveik juodos. Šiene neturėtų būti nuodingų ar kenksmingų žolelių.
Supuvęs, supelijęs šienas taip pat netinka gyvuliams šerti. Jei tiriant parudavusį ar pajuodusį šieną nerandama dėmių, vadinasi, šienas tik permirkęs. Supuvęs šienas turi specifinį kvapą, kuris ypač sustiprėja, jei kekę trinate rankomis. Reikėtų nepamiršti, kad gerai išdžiovintas ir vėdinamas supuvęs šienas gali neturėti puvinio kvapo, o tada jį galima supainioti su permirkusiu, jei neatsižvelgsite į dėmeles, kurios jokiu būdu neišnyksta.
Šieno „amžių“ lemia kai kurių jame esančių žolelių išdžiūvimo ir spalvos pakitimo laipsnis. Pavyzdžiui, gyslotis pirmą mėnesį po šienavimo išlieka žalias, po 4 mėnesių paruduoja, po 7 mėnesių išdžiūsta ir pajuoduoja, po 8 mėnesių trinant delnuose lengvai lūžta ir trupa į miltelius.
Žąsies pėda, kurios viršutinis lapo paviršius lygus, žalias, o apatinis – aksomiškai baltas, pirmus mėnesius po šienavimo išlieka baltas, po 9 mėnesių pagelsta ir pajuoduoja, o visas lapas tampa trapus ir. lengvai sutrinka į miltelius. Juodagalvė rugiagėlė po šienavimo 3 mėnesius išlaiko drėgmę stiebuose, vėliau kurį laiką drėgmė lieka tik gūželėse, o tik po kurio laiko augalas visiškai išdžiūsta ir tampa trapus.
Šienas neturi būti šlapias. Išmirkęs jis praranda būdingą sausą skonį ir keičia spalvą. Taigi šienas, paruoštas iš stepių augalų, įgauna šviesiai žalią arba pilkšvai žalią spalvą; iš pievos – rusvai žalios arba beveik juodos. Šiene neturėtų būti nuodingų ar kenksmingų žolelių.
Supuvęs, supelijęs šienas taip pat netinka gyvuliams šerti. Jei tiriant parudavusį ar pajuodusį šieną nerandama dėmių, vadinasi, šienas tik permirkęs. Supuvęs šienas turi specifinį kvapą, kuris ypač sustiprėja, jei kekę trinate rankomis. Reikėtų nepamiršti, kad gerai išdžiovintas ir vėdinamas supuvęs šienas gali neturėti puvinio kvapo, o tada jį galima supainioti su permirkusiu, jei neatsižvelgsite į dėmeles, kurios jokiu būdu neišnyksta.
Kada, kaip ir kuo maitinti jūrų kiaulytę?
Kuo maitinti? Kada maitinti? Kaip maitinti? Ir apskritai kiek pakabinti gramais? Tai vienas iš dažniausiai jūrų kiaulyčių savininkų užduodamų klausimų. Ir tai suprantama, nes nuo tinkamos mitybos priklauso augintinio sveikata, išvaizda, nuotaika. Išsiaiškinkime!
Tau taip pat gali patikti
Žiurkėnui akys neatsidaro (ar pūliuoja): ką daryti namuose
Argent šou standartas
