Asmeninis terapeutas – Cat Martin

Pirmas susitikimas

Kartą dukra Irina man pasakė telefonu: „Mama, tavęs namuose laukia staigmena...“

Kai važiavau namo, vis galvojau, kas tai galėtų būti. Ir vos peržengęs slenkstį iškart pamačiau jį – mažą pūkuotą raudoną kačiuką didžiulėmis mėlynomis akimis. O aplinkui – padėklai, dubenys, įvairūs kamuoliukai, rutuliukai…

Prisimenu, paėmiau kačiuką ant rankų, o Ira man papasakojo savo sunkaus, mėnesio trukmės gyvenimo detales. Mūsų Martynas yra radinys. Malonūs žmonės gatvėje pasiėmė nelaimingą vienišą gumulą ir perdavė į kačių prieglaudą. Iš ten Ira paėmė kačiuką.

Negana to, prieglaudos organizatoriai ilgą laiką domėjosi išgelbėtųjų likimu, atsakė į visus mūsų klausimus, patarė kačiuko priežiūrai, pripratinimui prie dėklo, perėjimo nuo pieno mišinio prie kieto maisto, laiko. skiepijimo.

Šios konsultacijos nebuvo nereikalingos: Martinas yra pirmasis katinas mūsų šeimoje. Kai vaikai buvo maži, turėjome žiurkėnų, jūrų kiaulyčių ir papūgų.

Martinas iškart tapo visų mėgstamiausiu  

Pamačiusi katę, pažvelgusi jam į akis, aš, stebėtinai, visiškai neprieštaravau, kad jis apsigyveno pas mus. Nors, tiesą pasakius, vargu ar pati kada nors būčiau pasiryžusi tokiam žingsniui. Ir čia – tai buvo iškelta prieš faktą!

Iš karto dukra tapo teisėta katės šeimininke. Ji daug su juo vartojo, žaidė, lankėsi pas veterinarą. Katė paskiepyta ir kastruota. Prieš kelerius metus Irina persikėlė į Čekiją. Visas rūpinimasis augintiniu teko man ir mano sūnui. Sunku pasakyti, ką jis laiko savo šeimininku, kurį myli labiau. Aleksejus yra griežtesnis su Martinu. Jei sūnus sako „Ne“, tai reiškia „ne“. Katė ne visada rimtai žiūri į mano draudimus. Ir mano sūnus, ir aš mėgstame jį purtyti. Jei aš glostau katę, kai gyvūnas jai nusiteikęs, tai Lesha to reikalauja, kai to nori. Tokiais atvejais Martinas gali paleisti nagus, grėsmingai pasakyti „Miau“ ir pabėgti.

Katė yra labai paprasta ir nepretenzinga priežiūra.

Martinas nuo ankstyvos vaikystės parodė visas geriausias savo savybes. Jis yra protingas! Iš karto pradėjo eiti prie padėklo. Ir niekada nebuvo jokių „praleidimų“!

Jis nesunkiai perėjo nuo pieno mišinio prie sauso maisto, greitai priprato prie draskymo. Apskritai Martinas yra didelis tvarkingas žmogus, tvarkingas, jam patinka tvarka. 

Tiesa, patraukdama mano dėmesį, katė gali krapštytis ant sofos. Tai reiškia, kad laikas jį maitinti ar paglostyti.

Į kačių įpročius reikia atsižvelgti 

Martinas yra 100% namų šeimininkas. Didžiausia vieta, kur jis gali pasiekti save, yra nusileidimas. Nuvežti jį pas veterinarą mums tikras išbandymas, o gyvūnui – didžiulis stresas. Jis rėkia taip, kad visas įėjimas bėga žiūrėti, ką mes darome su katinu. Todėl išvykdami atostogauti prašome prižiūrėti kaimynus Martynus. Nerealu jį vežti pas gimines ar į gyvūnų viešbutį.

Atsiskirianti katė drąsiai ištveria. Kai grįšime, jis, žinoma, gali parodyti, kad buvo įžeistas... Bet vis tiek jis labiau džiaugiasi. „Plečiasi“ po kojomis, burzgia... Ir reikia glostyti, glostyti... Ilgai, labai ilgai. Be to, tokie susitikimai pas mus jau yra tradicija. Ir nesvarbu, ar išvykote savaitei, ar išėjote iš namų tik valandai.

Jis yra labai ramus ir savarankiškesnis. Reikia pabandyti žaisti. Vienu metu Martinas neleisdavo naktimis miegoti, o vakare stengdavomės šiek tiek „patreniruoti“, kad pavargtų. Jie metė į jį kamuolį. Martinas tris kartus bėgo paskui jį, o tada atsigulė ir laukė, kol jis išriedės.

Bet jei pro langą praskrenda koks nors gyvas padaras – kandis, drugelis, musė – tuomet jo vikrumas pasireiškia! Galbūt jo šeimoje buvo medžiotojų. Jei Martinas ką nors vejasi, saugokitės: pakeliui viskas nušluota!

Bet katė nemėgsta žaisti su vaikais. Jis mieliau pasislėps po vonia, nei leis jiems jį suplėšyti!

Su kokiomis problemomis susidūrėte prižiūrėdami katę? 

Iš esmės Martinas yra be problemų katinas. Pakankamai sveikas. Kartą gydėsi nuo blusų: kelis kartus buvo plaunamas specialiu šampūnu. Man buvo įdomu, iš kur atsirado blusos katei, kuri neišeina iš namų. Veterinaras pasakė, kad mes patys galime juos neštis ant batų...

Ir kažkaip atsirado alergija. Katė suplėšė ausis ir pilvą. Teko keisti maistą. Iš sauso perjungta į natūralų. Dabar specialiai jam verdu košes, gardinu jas mėsa ar žuvimi. Avižas auginu ant palangės.

Jis taip pat turi daug vilnos. Reikia dažnai plauti grindis. Bet jis pas mus pūkuotas, ir, laimei, nesame alergiški!

Murkimas – dėl malonumo: jo ir mano

Anksčiau katė visą laiką miegodavo arba su manimi, arba su mano sūnumi. Tačiau šią vasarą tai staiga sustojo. Tikriausiai dėl karščio. Neseniai labai susirgau, katė vėl atėjo pas mane. Atrodo, kad jis jautė, kokia man bloga, bandė gydyti savo šiluma.

Martinas taip pat turi raminamąjį poveikį. Jei susinervinu, dėl kažko nerimauju, paimu katę ant rankų, glosto, o ji burzgia ir burzgia... Šiame burzgime problemos kažkaip ištirpsta, ir aš nurimstu.

Kartais savęs klausiu: ar jis burzgia dėl to, kad gerai jaučiasi, ar tam, kad man būtų malonu? Matyt, juk abu gauname malonumą: glostau jį, gailiuosi, jis murkia atsakydamas.

Įdomus faktas

Kačiuko Martino akys buvo mėlynos. Ir dabar jie yra geltoni, o kartais jie tampa žali arba šviesiai rudi. Nuo ko tai priklauso, aš nežinau. Galbūt dėl ​​pasikeitusio oro ar nuotaikos…