Po pasivaikščiojimo šuo nenori eiti namo. Ką daryti?
Švietimas ir mokymas

Po pasivaikščiojimo šuo nenori eiti namo. Ką daryti?

Kai kurie potencialūs šunų šeimininkai vadovaujasi tik savo troškimu, vadinasi, elgiasi savanaudiškai. Tačiau biologija - negailestinga ir kerštinga ponia. Tokiems šeimininkams ji keršija priešiškais šuns veiksmais: buto niokojimais, šlapinimosi ir tuštinimosi namuose, kaukimu ir lojimu (kaimynų skundai!), šuns nepaklusnumu, net agresyvumu.

Dauguma naminių šunų, ty šunų, gyvenančių butuose ir namuose, patiria nuolatinį stresą. Spręskite patys: naminis / butas šuo gyvena erdvės apribojimo sąlygomis, ty uždaroje erdvėje. O kas egzistuoja ribotos laisvės sąlygomis? Teisingai. Kaliniai. Taigi, naminis / butas šuo yra nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Turiu omenyje tai, kad laisvės apribojimas visose gyvose būtybėse sukelia įvairaus sunkumo streso būseną.

Po pasivaikščiojimo šuo nenori eiti namo. Ką daryti?

O jei vedžiotum šunį?

Jei šuo vedžiojamas daug, dažnai ir teisingai, tai tikrai padės. Tačiau apklausus 439 76 veislių šunų savininkus, paaiškėjo, kad 53% šeimininkų rytinio pasivaikščiojimo trukmė yra nuo 15 iki 30 minučių. Bet per tiek laiko neįmanoma patenkinti šuns poreikių: fizinio aktyvumo poreikio, naujos informacijos poreikio ir papildomos stimuliacijos poreikio. Tai iš tikrųjų tiesa, nes tyrimai parodė, kad bendras nepageidaujamo šunų elgesio skaičius koreliuoja su pasivaikščiojimo trukme: kuo ilgesnis rytinis pasivaikščiojimas, tuo mažiau pranešama apie nepageidaujamą elgesį.

Jei kalbėtume apie fizinio aktyvumo poreikį, tai šunis reikia vedžioti iki pavargimo. Tada jie bus laimingi. Nėra laiko? Kodėl tada įsigijai šunį?

Vakare šeimininkai ilgiau vedžioja savo šunis. Tai yra tiesa. Bet vaikšto ilgiau ne todėl, kad šunims to reikia, o tam, kad pailsėtų po darbo dienos ir atsipalaiduotų prieš miegą. Vakare šunims nereikia ilgiau vaikščioti. Jie miega naktimis.

Pasivaikščiojimas – tai ne tik fizinė veikla, tai laikas, kai šuo susiduria su milijonais įvairių dirgiklių ir dirgiklių, kurie taip reikalingi optimaliai jo nervų sistemos egzistavimui. Prisiminkime, kad tūkstančius metų šunų centrinė nervų sistema egzistavo ir vystėsi veikiama daugybės įvairiausių dirgiklių ir dirgiklių. Ir tai tapo ne tik norma, bet ir poreikiu.

Kai eini į darbą ir palieki šunį vieną ankštame, skurdžiame ir monotoniškame bute, jis patiria jutimų nepriteklius. Ir tai jos nedžiugina. Beje, jutimų nepritekliaus sąlygomis žmonės taip pat patiria streso būseną, suserga depresija ar išprotėja.

Po pasivaikščiojimo šuo nenori eiti namo. Ką daryti?

O kai palieki šunį vieną, palieki jį ramybėje! O visose knygose rašoma, kad šuo – labai socializuota būtybė. Palikusi viena, ji atsiduria socialinio nepriteklių ir patiria socialinio streso bei nuobodulio būseną.

Taigi kai kuriems šunims grįžimas namo reiškia grįžimą į karcerį, juslinio ir socialinio nepritekliaus bei laisvės suvaržymo situaciją. Dabar jūs suprantate, kodėl kai kurie šunys nenori eiti namo.

Ką daryti?

Organizuokite šuns priežiūrą taip, kad būtų patenkinti jo patiriami trūkumai. Kelkitės anksti ir vedžiokite šunį ilgiau bei aktyviau. Įsigykite protingų šunų žaislų namuose.

Po pasivaikščiojimo šuo nenori eiti namo. Ką daryti?

Jei negalite to padaryti patys, pasamdykite žmogų, kad jis ateitų arba nuvežtų šunį į artimiausią šunų viešbutį pakeliui į darbą, kur jis galės gydyti šunį, kad patenkintų visus jo šunų poreikius.

Vedžiokite savo šunį už pavadėlio ir mokykite neabejotino paklusnumo. Tai, žinoma, nepadarys šuns laimingesnio, bet pašalins pasipriešinimo problemą.

Palikti atsakymą